Transformations  in
Business & Economics

PERĖJIMAS NUO VALSTYBINĖS PRIE "PAGARBAUS ATSTUMO" KULTŪROS POLITIKOS LIETUVOJE
Audronė Rimkutė

SANTRAUKA. Straipsnyje analizuojamas perėjimas nuo valstybinio prie "pagarbaus atstumo" kultūros politikos modelio Lietuvoje. Svarbiausia "pagarbaus atstumo" modelio ypatybė yra dviejų pagrindinių kultūros politikos funkcijų (formavimo ir įgyvendinimo) atskyrimas ir perdavimas vykdyti dviems skirtingoms institucijoms (kultūros ministerijai ir meno (kultūros) tarybai). Šis modelis laikomas tarpiniu tarp valstybinio modelio, kuriame visi svarbiausi kultūros politikos sprendimai priklauso politinėms institucijoms, ir liberalaus modelio, kuriame valstybė remia kultūrą tik netiesiogiai (mokesčių pagalba). Pirmoje straipsnio dalyje aptariami pagarbaus atstumo modelio taikymo kultūros politikoje motyvai ir pagrindinės šio modelio institucijos - kultūros tarybos - veiklos ypatybės. Remiamasi įvairių šalių kultūros tarybų veiklos principų analize bei teoriniais šaltiniais. Argumentuojama, kad pagrindinis "pagarbaus atstumo" modelio tikslas yra kultūros savivalda ir savireguliacija, todėl kultūros (meno) tarybos savarankiškos veiklos minimumas yra nepriklausomi, t. y. nebetvirtinami ministerijos, finansavimo sprendimai. Antroje dalyje nagrinėjamas perėjimas nuo valstybinio prie "pagarbaus atstumo" kultūros politikos modelio Lietuvoje. Aptariami kultūros politikos modelio keitimo motyvai, išskiriami pagrindiniai šio proceso etapai, svarbiausios kaitos priežastys. Remiamasi politinių ir teisinių dokumentų, viešų diskusijų ir atliktų tyrimų analize.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: kultūros politika, kultūros politikos modeliai, "pagarbaus atstumo" principas, Lietuva.