Transformations  in
Business & Economics

ŽALIOJO ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO PRAKTIKA KAIP VEIKSNYS, UGDANTIS ŽALIĄJĄ DARBUOTOJŲ ELGSENĄ
Ömer Mert Aksakal, Ingrida Šarkiūnaitė, Indrė Ščiukauskė

SANTRAUKA:  Didėjantis aplinkosaugos sąmoningumas veikia organizacijų ir darbuotojų požiūrį. Aplinkos tvarumo susiejimas su žmogiškųjų išteklių valdymu lemia tradicinės žmogiškųjų išteklių valdymo praktikos pertvarkymą. Straipsnyje analizuojamas žaliosios ŽIV praktikos poveikis žaliajai darbuotojų elgsenai. Ši praktika gali būti panaudota siekiant geresnių aplinkosaugos rezultatų, formuojant individualią darbuotojų elgseną. Teorinė ir analitinė analizė atskleidė, kad žalioji darbuotojų elgsena ŽIV suteikia aplinkosauginio veiksmingumo, darbuotojai teikia pirmenybę aplinkosaugos požiūriu atsakingiems darbdaviams, o organizacijoms aplinkosaugos požiūriu sąmoningų kandidatų įdarbinimas yra veiksmingesnis, žalioji reputacija gali suteikti konkurencinį pranašumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad verbavimas ir atranka neveikia žaliosios darbuotojų elgsenos, o visa likusi žaliojo ŽIV praktika yra tiesiogiai su ja susijusi. Organizacijoms siūlomas toks dviejų etapų žaliojo ŽIV diegimo planas: pirmasis etapas apima darbuotojų įgalinimą, veiklos valdymą ir vertinimą, mokymą ir ugdymą, antrasis - atlygį ir vadovybės įsipareigojimą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: žaliasis žmogiškųjų išteklių valdymas; žaliojo žmogiškųjų išteklių valdymo praktika; žalioji darbuotojų elgsena.