Transformations  in
Business & Economics

FINANSINĖS ĮTAMPOS IR PINIGŲ POLITIKOS SUSIPYNIMAS SU EKONOMINE DINAMIKA EURO ZONOJE: DAUGELIO SUKRĖTIMŲ POVEIKIS
Patrik Zihala, Marianna Sinicakova, Veronika Sulikova

SANTRAUKA:  Straipsnyje analizuojamas finansinės įtampos ir makroekonominių kintamųjų ryšys euro zonoje, daugiausia dėmesio skiriant kelių sukrėtimų laikotarpiui. Pasitelkus vektorinės autoregresijos (VAR) modelį ir remiantis 1999-2023 m. duomenimis, nagrinėjama sisteminės finansinės įtampos (CISS), BVP, infliacijos, nedarbo ir ECB pinigų politikos priemonių sąveika. Empiriniai rezultatai atskleidė, kad padidėjusi finansinė įtampa neigiamai veikia ekonominį aktyvumą, silpnina tradicinių pinigų politikos priemonių veiksmingumą ir žymiai prisideda prie nedarbo kintamumo. Impulso ir atsako funkcijos (IRF) modelio taikymas patvirtino, kad finansinės įtampos sukrėtimai lemia BVP mažėjimą ir infliacijos didėjimą, o jų poveikis laikui bėgant išlieka. Prognozės paklaidų variacijos dekompozicija (FEVD) leidžia pabrėžti finansinės įtampos, nedarbo ir kitų pagrindinių kintamųjų svarbą aiškinant bendrą ekonomikos kintamumą ir skatina akcentuoti būtinybę toliau tirti jų poveikį įvairiose verslo ciklo fazėse. Išvadose pateikiama naujų įžvalgų apie finansinių sukrėtimų perdavimo dinamiką ekonominėje ir pinigų sąjungoje, siūlomas empirinis pagrindas tolesniems finansinio stabilumo ir ekonominės politikos tyrimams, kai vienu metu vyksta keli sukrėtimai.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: finansinė įtampa; pinigų politika; vektorinės autoregresijos modelis; impulso ir atsako funkcijos; euro zona.