Transformations  in
Business & Economics

Ekonominės nelygybės tendencijos ir priežastys Kroatijoje ir Centrinėje ir Rytų Europoje
Nada Karaman Aksentijević, Nada Denona Bogović

SANTRAUKA. Ekonominės galios paskirstymas, kuris gali būti matuojamas pajamų dydžiu arba asmeniniu (t.p. namų ūkio) vartojimo apimtimi, ekonomikos literatūroje dažniausiai įvardijamas kaip ekonominė nelygybė. Ekonominės analizės vystymasis bei šiuolaikinės globalinės ekonomikos tendencijos skatina ekonomistus domėtis ekonomės nelygybės klausimais, vykdyti tyrimus ir rengti mokslines studijas.

Pasaulio banko atlikti tyrimai rodo, kad ekonominė nelygybė Centrinės ir Rytų Europos šalyse sparčiai išaugo pereinamosios ekonomikos laikotarpiu. Autorės šiame straipsnyje kritiškai vertina pajamų nelygybės tendencijas Kroatijoje ir kitose selektyviai pasirinktose Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalyse. Palyginamieji ekonominiai indikatoriai leido vertinti pereinamosios ekonomikos poveikį ekonominei nelygybei ir skurdo lygiui šalyje. Lyginamosios analizės išdavoje galima teigti, jog nustatyti pagrindiniai ekonominės nelygybės nuokrypiai Kroatijoje ir pasirinktose CRE šalyse bei išsiaiškintos pagrindinės šios nelygybės priežastys.

Atlikto tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad šalyse, kuriose buvo geriau pasirengta ekonomikos transformacijoms bei sėkmingiau ir greičiau įgyvendintos socialinės apsaugos reformos, ekonominė nelygybė bei skurstančių žmonių skaičius auga žymiau lėčiau.

Atskleistos pagrindinės ekonominės nelygybės priežastys Kroatijoje: (a) pokyčiai pajamų šaltinių struktūroje, (b) gyventojų išsilavinimas, (c) nedarbo lygis, (d) mokesčiai ir (e) socialinės apsaugos ir garantijų trūkumai.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: ekonominė nelygybė, asmeninis vartojimas, pajamų paskirstymas, atlyginimai, pereinamosios ekonomikos.