ISSN: 1648 - 4460

International Journal of Scholarly Papers

VU KHF

Transformations  in
Business & Economics

Verslo ir ekonomikos
transformacijos

  • © Vilniaus universitetas, 2002-2021
  • © Brno technologijos universitetas, 2002-2021
  • © Latvijos universitetas, 2002-2021
Straipsnis
GYVENIMO TRUKMĖ IR KONKREČIOS MIRTINGUMO PRIEŽASTYS ATSIŽVELGIANT Į SU EKONOMIKOS AUGIMU SUSIJUSIA LYČIŲ NELYGYBE
Robert Stefko, Beata Gavurova, Martin Rigelsky, Viera Ivankova

SANTRAUKA.  Sveiki gyventojai šalyse yra laikomi ekonomine vertybe. Norint užtikrinti ilgalaikę gerovę, yra svarbu suprasti pagrindinius faktorius, veikiančius šalių ekonomikos augimą. Šis tyrimas atsako į klausimą, ar ryšys tarp ekonomikos augimo ir lyčių nelygybės sveikatos srityje yra reikšmingas. Pagrindinis tyrimo tikslas - įvertinti ryšius tarp lyčių sveikatos netolygumų ir ekonomikos augimo EBPO šalyse. Analizuojant vyrų ir moterų atvejus, buvo naudojami sveikatos kintamieji - vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (keturi kintamieji) ir konkrečios mirtingumo priežastys (dvylika kintamųjų). Ekonomikos augimas buvo išreikštas bendruoju vidaus produktu (BVP), tenkančiu vienam gyventojui, vienai dirbtai valandai ir vienam dirbančiam asmeniui. Duomenys buvo surinkti iš EBPO duomenų bazių nuo 2010 iki 2016 m. Analizės procesas apėmė aprašomąją analizę, lyčių skirtumų analizę (Wilcoxon testas) sveikatos srityje, OLS regresinę analizę, ryšių tarp ekonomikos augimo ir lyčių nelygybės sveikatos srityje analizę (Spearman ρ) bei klasterinę analizę (Ward). Vyrų ir moterų skirtumų analizė patvirtino reikšmingus daugumos konkrečių mirtingumo priežasčių ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės netolygumus. Daugeliu atvejų moterims būdingi geresni sveikatos rodikliai nei vyrams. Svarbiausios šio tyrimo išvados patvirtino, kad lyčių nelygybė sveikatos srityje turi reikšmingą ekonominį poveikį. Taigi, jei sumažės lyčių sveikatos netolygumai, galima tikėtis spartesnio ekonomikos augimo. Remiantis ekonominių ir lyčių nelygybės sveikatos srityje rezultatų vertinimu, klasterinė analizė atskleidė, kad Liuksemburgas, Norvegija ir Airija yra geriausiai įvertintos šalys, o Meksika, Lietuva ir Latvija pasižymi bene blogiausiais rodikliais. Šios trys šalys turi didelį potencialą tobulėti. Apibendrinant galima teigti, kad ekonominis sveikatos netolygumų poveikis neabejotinas. Todėl tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu politikos pastangos turėtų būti nukreiptos į sveikatos netolygumų mažinimą, ypač vyrų.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: ekonomikos augimas, lytis, sveikatos netolygumai, gyvenimo trukmė, mirtingumas, EBPO, regresinė analizė, klasterinė analizė.

Editorial correspondence:

Scholarly papers Transformations in Business & Economics
Kaunas Faculty
Vilnius University
MuitinÄ—s g. 8
Kaunas, LT-44280
Lithuania

Sitemap

Visits:

Valid XHTML 1.0 Strict