Transformations  in
Business & Economics

Apie etines gerovės netolygumo implikacijas
William T. Bagatelas, Jana Kubicová, Bruno S. Sergi

SANTRAUKA. Šiame straipsnyje nagrinėjamas augantis gerovės netolygumas. Ypač akcentuojama silpnųjų pusių, kurios atsiranda dėl įsitikinimų, apimančių laisvąją prekybą, vengimo etinė reikšmė. Trys pagrindiniai pavyzdžiai: Vokietija, Japonija ir Meksika. Autoriai kiekvienu atveju smulkiai analizuoja, kada ir kaip veikė laisva prekyba, kada ir kodėl ji žlugo. Etiniai rodikliai nulemiantys laisvos prekybos nesėkmę ar sėkmę yra lengvai atskiriami. Tai fiksuojama pagal atlyginimo lygmenį. Straipsnyje akcentuojama dokumentais pagrįsta įtaka atlyginimui, kai laisva prekyba paverčiama tiesmuku „ideologiniu rūbu“. Meksikos pavyzdys yra žalingesnis nei Vokietijos ir Japonijos. Nuo Antrojo Pasaulinio karo Vokietijoje ir Japonijoje atlyginimo problema derinosi su teigiama ekonomikos padėtimi. Diskusijos dėl atlyginimo šias šalis apibūdindavo tik po 1973 metų. Meksikos situacijos dinamika leidžia daryti išvadas, kad atsakingai laisvosios rinkos politikai nebuvo suteikta galimybė veikti tinkamu mastu. Kadangi autoriai tvirtai tiki laisvos prekybos modeliu, tolimesni veiksmai mažinant jo patikimumą vaizduojami Rusijos pavyzdžiu. Šiuo atveju apie faktinę Tarptautinio valiutos fondo (IMF) politikos įtaką Rusijos ekonomikos reformai yra sunku diskutuoti. To priežastis yra tvirtas autoriaus tikėjimas laisvos prekybos patikimumu, taip pat Tarptautinio valiutos fondo politikos kenkimas, ribojant Rusijos galimybes įdiegti efektyvią laisvąją prekybą. Straipsnyje yra komentarų apie etiką ir nuosavybės teises.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: etika, laisva prekyba, ekonomikos plėtra, gerovės netolygumai, efektyvi ekonomika.