Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2017
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2017
- © Latvijos universitetas, 2002-2017
Straipsnis
TARPTAUTINIO MOKUMO STANDARTO PAIEŠKA DRAUDIMO SEKTORIUJE: TRIJŲ SISTEMŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Asier Garayeta-Bajo, J. Inaki De La Pena
SANTRAUKA. Optimalaus kapitalo nustatymas draudimo įmonėse yra svarbi problema visame pasaulyje. Europoje šį procesą reguliuoja direktyva "Mokumas II". Nors yra vietiniai nuostatai, susiję su šio kapitalo nustatymu, tačiau atsirado naujas jų integracijos būdas. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) i škilo poreikis peržiūrėti rizikos kapitalą (RK), todėl 2013 m. Nacionalinė draudimo įgaliotinių asociacija (NDĮA) parengė Mokumo modernizavimo iniciatyvą (MMI). Europoje pirmas žingsnis buvo žengtas Šveicarijai atlikus Šveicarijos mokumo testą (ŠMT). Vėliau, siekdama kapitalo pakankamumo, Europos Sąjunga (ES) atliko draudimo mokumo sistemos reformą. Ji rėmėsi rizika, kuri, manoma, gali paskatinti skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir siekti standartinio modelio. Straipsnio tikslas - atlikti naujosios sistemos veiklos apžvalgą didžiausiose rinkose, taip pat remiantis septyniomis Cumminso ir kt. (1994) hipotezėmis, patikrinti, ar jos tinkamai sudarytos, ar jos naudingos mažinant nemokumo atvejus.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: reguliavimo rizika, draudimas, kapitalo struktūra, RK, ŠMT, Mokumas II, MMI.