Transformations  in
Business & Economics

Moterų antreprenerių perspektyvos: lyginamoji Vakarų ir pereinamųjų ekonomikų studijų apžvalga
John Kuada, Rūta Janulevičienė

SANTRAUKA. Šiuolaikinė moterų antreprenerių, kaip tyrimo objektą, tiriančioji mokslinė literatūra pažengė labai toli į priekį, pradedant 8-uoju dešimtmečiu, kada pradėta domėtis šiuo fenomenu. Pasiekimai atlikti keliomis kryptimis. Geografiškai akademinis susidomėjimas šia mokslo tyrinėjimų paplito nuo Amerikos iki Vakarų Europos, nuo naujų industrinių valstybių iki Azijos. Afrikos šalyse bei Centrinės ir Europos valstybėse taip pat pradėta vykdyti moterų, kaip sėkmingo verslo atstovių, tiriamieji darbai. Kalbant analitiniais terminais, tyrimų pobūdis įgavo ne paprastų bruožų bei elementų aprašą, o perėjo į plačias konteksto, politikos bei strategijų formavimo diskusijas. Sprendžiant iš jau atliktų tyrimų, galima teigti, jog egzistuoja tarpkultūrinių panašumų tarp moterų antreprenerių: tiek jų motyvacijoje, pramonės šakos pasirinkime, tiek galimų karjeros barjerų įvardijime. Tiesa, galima pastebėti vieną ryškų Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalių moterų antreprenerių bruožą – jos yra sąlyginai jaunesnės už Vakarų šalių atstoves bei linkusios demonstruoti savo ryžtą dirbti netradiciniuose, „nemoteriškuose“ versluose, tokiuose kaip automobilių pardavimas bei gamyba.

Ryškėjantys skirtumai, kodėl moterys antreprenerės Rusijoje ar kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse renkasi netradicinius verslus, nėra pakankamai ištirti akademinėje visuomenėje. Todėl būtų įdomu panagrinėti motyvus, skatinančius moteris antrepreneres apsispręsti pradėti verslo veiklą netradicinėse pramonės ir paslaugų šakose. Be to, barjerų, trukdančių sėkmingą verslo įėjimą bei išėjimą iš rinkos, analizė CRE ir Vakarų šalių kontekste padėtų aiškiau moksliškai suvokti vyraujančius skirtumus tarp CRE ir Vakarų moterų antreprenerių. Esant prielaidai, jog išsiaiškinti barjerai nėra labai skirtingi, o žmonių išteklių poreikiai yra beveik vienodi, tuomet galėtume teigti, jog CRE šalių moterys antreprenerės yra labiau linkusios rizikuoti nei jų kolegės iš Vakarų.

Kiti autorių pasiūlymai teoriniam ir konceptualiam šios tyrimų krypties tobulinimui būtų susiję su plačiais bei išsamiais tyrimais, nustatančiais šeimos vaidmenį moters antreprenerės gyvenime. Pritardamas šio mokslinio objektui tyrimui, Brush (1992) samprotavo, kad moterų sukurti verslai lyg natūraliai įsikomponuoja į jų šeimos aplinką, darbą bei socialinius santykius.

Politikos bei strategijos formavimo srityje straipsnio autoriai taip pat nori pasiūlyti platesnių lygių teisių studijų reikmę, ypač smulkaus verslo kūrimo bei valdymo srityje, kur būtų kuriamos paramos programos moterų verslo veiklos tobulinimui. Tokios programos turėtų ne tik teigiamą poveikį ekonomikos augimui besivystančiose ir pereinamosiose ekonomikose. Jos taip pat sumažintų skurdo lygį bei pagerintų gyvenimo sąlygas daugeliui tų valstybių gyventojų, o ypač vaikų.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: moterys antreprenerės, globalizacija, pereinamosios ekonomikos, turinio analizė.