Transformations  in
Business & Economics

ORIENTACIJOS Į VERSLUMĄ MODELIS
Jaroslav Belas, Gabriela Sopkova

SANTRAUKA.  Straipsnio tikslas - pristatyti teorinį ir metodologinį orientacijos į verslumą (OV) mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) įvertinimo modelį ir aptarti jo pritaikomumo rezultatus, gautus remiantis empiriniais duomenimis. Autoriai apibrėžia reikšmingus veiksnius, kurie formuoja orientaciją į verslumą (OV), kuriuos pasitelkus tiriami ir apskaičiuojami ryšiai modelyje. Dalis tyrimo yra skirta palyginti įvairias OV sudedamąsias dalias: verslininko lytį ir išsilavinimo lygį bei įmonės dydį. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad OV lygis Čekijoje yra žemesnis už vidutinį. Didžiausią OV indeksą (OVIMVĮ) pasiekė didesnės įmonės, priklausančios MVĮ kategorijai. Tyrimas rodo pastebimus grupių skirtumus tarp verslininko išsilavinimo lygio ir įmonės dydžio bei amžiaus. Verslininkai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra geriau pasiruošę kurti ir plėtoti verslą, kadangi turi aukštesnį OVIMVĮ. Mikroįmonės turi žymiai žemesnį OVIMVĮ, nei įmonės, priklausančios MVĮ kategorijai. Įmonės, esančios rinkoje ilgesnį laiką, turi aukštesnį OVMVĮ, nei jaunos įmonės. Individualios OV aspektų vertinimas, atsižvelgus į verslininko lytį ir išsilavinimą bei įmonės dydį ir amžių, atskleidė įdomias išvadas. Mažiausiai skirtumų buvo rasta palyginus verslininkus pagal lytį. Vienintelis skirtumas, vertinant penkis OV aspektus, buvo tas, kad vyrai versle rizikuoja dažniau, nei moterys. Didžiausi skirtumai, atsižvelgus į visus OV aspektus, buvo nustatyti palyginus įmones pagal jų dydį. Didesnės įmonės, priklausančios MVĮ kategorijai, buvo labiau novatoriškos, iniciatyvios ir nepriklausomos, palyginus su mikroįmonėmis.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: mažos ir vidutinės įmonės, orientacija į verslumą, novatoriškumas, rizikos priėmimas, iniciatyvumas, konkurencinis agresyvumas, autonomija.