Transformations  in
Business & Economics

EKONOMETRINIŲ MODELIŲ TAIKYMAS ß-KONVERGENCIJOS METODUI KETURIUOSE VYŠEGRADO REGIONUOSE
Jan Nevima, Ingrid Majerova

SANTRAUKA. Darbe analizuojami tikrosios konvergencijos procesai keturiose Vyšegrado šalyse. Straipsnio tikslas - patikrinti β-konvergencijos sąvoką kaip visiškos konvergencijos atvejį regioniniu lygmeniu. Teorinėje straipsnio dalyje apibrėžiama metodinė tikrosios kovergencijos sąvoka, kuri grindžiama neoklasikiniu augimo modeliu. Empirinėje straipsnio dalyje analizuojama β-konvergencija 35 Vyšegrado grupės NUTS 2 regionuose1995-2012 metais iki stabilios būsenos. Stabili būsena buvo išreikšta vidutiniu realiu BVP vienam gyventojui 28 ES šalyse. Remiantis pasitelktu metodu, galima teigti, kad stabili būsena kinta stebėjimo periodu, o prieaugis nelygus nuliui. β-konvergencijos procesas buvo analizuojamas ir vertinamas taikant ekonometrijos netiesinės regresijos modelį, turintį dvi variacijas, grindžiamas deterministine konvergencija. β-konvergencija buvo statistiškai patvirtinta V4 šalių 26 NUTS 2 regionuose. Daugumoje NUTS 2 regionų (26) konvergencija iki stabilios būsenos pasirodė greitesnė, kai regiono BVP vienam gyventojui buvo žemesnis, ir atvirkščiai .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: Vyšegrado grupė, NUTS 2 regionai, ß-konvergencija, ekonometrijos netiesinės regresijos modelis, netiesinės panelinių duomenų regresijos modelis.