Transformations  in
Business & Economics

NEPRODUKTYVUS VERSLUMAS POKOMUNISTINĖJE LIETUVOJE: "ŽEMĖS PASKIRTIES KEITIMO VERSLO" ATVEJO ANALIZĖ
Žilvinas Židonis

SANTRAUKA. šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip senųjų planinės ekonomikos ir naujų rinkos ekonomikos institucinių kontekstų derinys lemia verslumo raidą naujosiose ES šalyse. Verslumo raida naujosiose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos šalių modelių. Nežiūrint į jau 20 metų vykstančias politines ir ekonomines transformacijas, didelė dalis verslininkų yra įsitraukę į rentos siekimo, pusiau legalias ir šešėlines verslumo veiklas (Aidis, Van Praag, 2007), arba Baumolio (Baumol, 1990; Griffiths et al., 2012) žodžiais tariant - į neproduktyvų verslumą. "Žemės paskirties keitimo" atvejo analizė atskleidžia unikalius posovietinės Lietuvos neproduktyvaus verslumo aspektus. Tyrimo rezultatai rodo, kad pereinamuoju periodu (1990-2004) dėl priklausomybes nuo nueito kelio susikūrė tokios verslumo sąlygos, kai paveldėtos sovietinės institucijos (visų pirma neformalios, nes formaliosios yra pakeičiamos greičiausiai) susipynė su naujomis, įdiegtomis Lietuvai stojant į ES. Straipsnyje atskleidžiama, kaip, nežiūrint į intensyvią institucinę kaitą, vis atsiranda naujos neproduktyvaus verslumo galimybės. Atvejo analizė rodo, kad "žemės paskirties keitimo" verslininkai kūrybingai adaptavosi naujame ES kontekste bei labai greitai identifikavo tą "pilkąją" zoną, kurioje naujų ir senų institucijų derinys sukūrė neproduktyvaus verslumo galimybes .

REIKšMINIAI ŽODŽIAI: neproduktyvus verslumas, priklausomybė nuo nueito kelio, institucinė teorija, Centrinės ir Rytų Europos šalys.