Transformations  in
Business & Economics

Mokesčių elastingumas – veiksniai, sukeliantys svyravimus per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius, Lietuvos atvejis
Audronė Jakaitienė, Violeta Klyvienė

SANTRAUKA. Straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos biudžeto pajamų priklausomybę nuo ciklinių svyravimų įvertinant trumpojo ir ilgojo laikotarpio elastingumo koeficientus. Formuojant fiskalinę politiką, svarbi biudžeto pajamų priklausomybė nuo ciklinių svyravimų. Kaip rodo daugelio šalių empiriniai tyrimai, biudžeto pajamų ženkliai sumažėja nuosmukio metu. Tai įvyko ir pastarosios recesijos metu. Taip net ir santykinai nedidelė išlaidų dalies priklausomybė nuo ciklinių pokyčių neišgelbsti viešųjų finansų nuo didžiulių nesubalansuotumų.

Vertinant elastingumą, pritaikytas Europos centrinio banko metodas, kuris parodo endogeninį mokesčių įplaukų pokytį pastarojo mokesčio bazei pasikeitus 1 procentui. Palyginimui pateikiamas vertinimas, kaip mokestinės pajamos priklauso nuo BVP svyravimų. Pastarieji elastingumo koeficientai, nors ir mažiau tikslūs palyginus su apskaičiuotu mokestinės bazės atžvilgiu, tačiau naudingi vertinant mokestinių pajamų raidos tendencijas (biudžeto rodikliai dažniausiai analizuojami juos palyginus su BVP). Reikšmingą įtaką pajamų raidai daro ir su mokesčiais susiję įstatymų bazės pasikeitimai – mokesčių ir kitos struktūrinės reformos, ypač tai būdinga vadinamosioms sparčiai besivystančioms ekonomikoms. Todėl straipsnyje nurodomi įstatymų bazės pokyčiai ir jų poveikis mokesčių elastingumo koeficientams. Įvertinti ilgalaikiai koeficientai rodo mažą elastingumą, o tai atitinka kitų tyrimų rezultatus. Gauti skirtingi trumpojo ir ilgojo laikotarpio koeficientai, į kurių skirtumus reikėtų atsižvelgti planuojant biudžetą ir vertinant mokesčių reformų įtaką mokestinėms pajamoms.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: ciklinis svyravimas, fiskalinė politika, mokesčių bazė, elastingumas, Lietuva.