Transformations  in
Business & Economics

Globalizacijos įtaka pereinamosiosios ekonomikos šalims: Lietuvos atvejis
Laimutė Urbšienė

SANTRAUKA. 2008 metų pasaulinė finansų krizė atnaujino debatus apie finansų rinkų globalizacijos įtaką. Vis daugiau autorių abejoja, ar labiau globalizuotos šalys yra ekonomiškai stabilesnės, ar atvirkščiai – jų ekonomikos yra labiau pažeidžiamos, t.y. ar globalizacijos duodama nauda atsveria jos sukeliamas grėsmes. Straipsnio tikslas – nustatyti, ar labiau globalizuotos Europos šalys yra labiau pažeidžiamos, ar jų ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu yra spartesnė lyginant su mažiau globalizuotų šalių, taip pat Lietuvos.

Straipsnyje apibrėžiama globalizacijos sąvoka, aptariama globalizacijos matavimo problematika ir atliekamas šalių globalizacijos ryšio su tų šalių pažeidžiamumu ir ekonomikos tvarumu tyrimas.

Dėl globalizacijos daugiadimensiškumo nelengva vertinti globalizacijos lygį. Tam pasitelkiamos trys rodiklių grupės: vieno rodiklio, vienos dimensijos ir daugiadimensiniai kompozitiniai indeksai. Siekiant pilnai ir visapusiškai įvertinti globalizacijos lygį, reikia išmatuoti įvairias globalizacijos dimensijas ir, įvertinus jų įtaką, įvesti į kompleksinį indeksą. Straipsnyje pateikiama įvairių globalizacijos indeksų lyginamoji analizė, aptariama tvaraus vystymosi koncepcija bei jai matuoti naudojami globalaus konkurencingumo ir žmogaus socialinės raidos indeksai.

Siekiant nustatyti, ar labiau globalizuotos šalys yra labiau pažeidžiamos, atliekamas empirinis tyrimas. Tam pasitelkti Mastrichto globalizacijos (MGI) ir KOF indeksai bei keturi ekonomikos rodikliai: BVP, infliacijos, investicijų ir vyriausybės skolos. Siekiant nustatyti, ar labiau globalizuotų šalių ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu yra spartesnė, analizuojami globalaus konkurencingumo ir žmogaus socialinės raidos indeksai.

Gauti rezultatai panaudoti formuluojant darnaus ekonomikos vystymosi rekomendacijas.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: globalizacija, globalizacijos indeksas, globalizacijos matavimas, makroekonominis pažeidžiamumas, tvarumas.