Transformations  in
Business & Economics

Žinių visuomenė Lietuvoje – nacionalinės paveldo informacinės infrastruktūros kūrimas
Vladislav V. Fomin, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vitkutė-Adžgauskienė

SANTRAUKA. Šiame darbe atliekami standartų vaidmens, vystant informacinę visuomenę bei ekonomiką ir ypač paveldo informacines infrastruktūros, tyrimai. Atliekant literatūros analizę ir dviejų atvejų tyrimus, bandoma per standartų prizmę nušviesti sudėtingą ryšį tarp duomenų (išteklių), įrankių bei paslaugų, kaip naujos informacinės ekonomikos plėtros pagrindą. Teigiama, kad kultūros paveldo informacinės infrastruktūros kontekste standartai gali būti vertinami, kaip įvairių lygių sąveikumo įgalinimo priemonė: tarp realybės ir informacinės sistemos, tarp kelių informacinių sistemų, tarp informacijos informacinėje sistemoje, tarp informacinės sistemos ir vartotojo. Ši sąveika sudaro pagrindą maksimalios paveldo informacinių infrastruktūrų pridėtinės vertės sukūrimui. Informacinės infrastruktūros pagrindo formavimas ir, ypač, efektyvus paveldo informacinių išteklių panaudojimas, reikalauja gilesnio sukuriamų arba ribojančių standartų ir sąveikumo supratimo. Identifikuotos trys pagrindinės kliūtys duomenų sąveikai: 1) grynas lingvistinis kalbų daugiakalbiškumas, 2) kultūrinis daugiakalbiškumas ir 3) istorinis daugiakalbiškumas. Šis tyrimas suformuoja pagrindą sisteminiams sąveikios paveldo informacinių infrastruktūrų sprendimams, argumentuojant, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas į standartizuotų daugiakalbių semantinių tezaurų ir ontologijų kūrimui ir jų panaudojimas paveldo ir humanitarinių mokslų informacinėse sistemose.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: informacinė ekonomika, standartai, sąveikumas, kultūros paveldas, informacijos infrastruktūra, daugiakalbiškumas, Lietuva.