Transformations  in
Business & Economics

Fiskalinės ekonominių tikslų siekimo priemonės Centrinėje ir Rytų Europoje
Arkadiusz Żabiński

SANTRAUKA. Centrinės ir Rytų Europos šalys, nepaisant panašumų siekiant įgyvendinti rinkos ekonomiką ir siekiant narystės ES, skiriasi fiskalinių politikos priemonių parinkimu bei adaptavimu, siekiant socialinių ir ekonominių tikslų. Kai kurios naujosios pokomunistinės narės jau prisijungė prie Europos Sąjungos, o kitos siekia prisijungti prie Euro zonos, kurio stabilumas priklauso nuo to, kaip laikomasi fiskalinių kriterijų. Visi šie pokyčiai kelia klausimų apie efektyviausius fiskalinius sprendimus, kurie padeda nacionalinėms ekonomikoms pasiekti laukiamo ekonominio tikslų rezultato.

Kitas klausimas, kurį verta apsvarstyti, yra toks: ar tolesnės ekonominės integracijos perspektyvos, buvusioms Rytų bloko šalims yra priimtinos, nuolat įgyvendinant fiskalinius kriterijus, pavyzdžiui, integraciją. Pastarieji įvykiai Graikijoje parodė, kad net “senosios” ES narės gali turėti tam tikrų problemų, ir kad tokios problemos daro įtaką kitų Europos bendrijos valstybių veiklai.

Analizė parodė, kad svarbiausi fiskalinės politikos tikslai užtikrinti aukštą darnios ekonomikos vystymosi lygį. Tačiau sparčiai augančios ekonomikos dažnai siekia trumpalaikių socialinių tikslų. Biudžeto deficitas gali būti naudojami šiems tikslams pasiekti, pvz., išlaikyti politinį sutarimą. Vis dažniau šalutinis poveikis yra padidėjusi valstybės skola.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: viešos ekonomikos, fiskalinės politikos, valstybės biudžetas, deficitas ir skolos, Centrinės ir Rytų Europos šalys.