ISSN: 1648 - 4460

International Journal of Scholarly Papers

VU KHF

Transformations  in
Business & Economics

Verslo ir ekonomikos
transformacijos

  • © Vilniaus universitetas, 2002-2009
  • © Brno technologijos universitetas, 2002-2009
  • © Latvijos universitetas, 2002-2009
Straipsnis
Sektorinių pokyčių trajektorija didelėse išsivysčiusiose šalyse: iš Lenkijos perspektyvos
Małgorzata Kokocińska

SANTRAUKA. Globalioje ekonomikoje, kurioje dauguma šalių funkcionuoja rinkos ekonomikoje, sprendžiamas svarbus klausimas, susijęs su ekonomine konvergencija. Mokslinėje literatūroje sutariama, kad konvergencija yra sąlyginio pobūdžio, o tai reiškia, kad ji pasitaiko tik tarp atrankiniu būdu pasirenkamų šalių, kurios sukuria vadinamąjį konvergencijos klubą. Dažniausiai konvergencijos hipotezės tikrinamos Ekonominio vystymosi ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Šio straipsnio tikslas – nedidelė šalių grupė, vadinama stipriai išsivysčiusiomis Europos šalimis (ES-5). Ši grupė apima Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę. Vienintelė šalis iš naujų valstybių narių, kurios patenkina didelės šalies kriterijus, yra Lenkija. Analizėje, mes manėme, kad Lenkijoje ilgalaikės perspektyvos požiūriu gali būti atliekamos tokios pačios plėtros tendencijos kaip ir išsivysčiusiose šalyse. Be to, mes pasiūlėme, kad visos ekonomikos mastu konvergencija dalinai yra struktūrinių pokyčių rezultatas. Konvergencijos lygis priklauso nuo sektorių struktūros. Analizei pasirinkti šeši sektoriai: žemės ūkio, kasybos, elektros-dujų-vandens, statybos, pramonės, paslaugų rinkos. Pateikiama pokyčių tendencija, kuri apima sektorių dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje ir jų ryšius su darbo rinka, darbo rinkos našumu ir BVP.

Atlikus analizę, buvo prieita išvados, kad galima sukurti didelių Europos šalių ekonomikų modelį, siekiant optimalaus sektorių struktūros lygio. Optimalios struktūros siekimo procesas yra mažėjančio pobūdžio. Šalys gali pasiekti savo individualias stacionarios būsenos struktūras. Kalbant apie ilgalaikio laikotarpio perspektyvas, struktūrinių veiksnių svarba mažėja, kai tuo tarpu kiti, modernios ekonomikos augimo veiksniai (žmogiškojo kapitalo ir technologijų pažangos) įgyja vis didesnę svarbą. Šalyse, kurios siekia tokio vystymosi lygio, santykinai didelis ekonomikos augimas yra dviejų grupių veiksnių rezultatas: struktūrinių ir modernių. Ekonomikos politika, remianti struktūrinius pokyčius, apima kitų išsivysčiusių šalių stebėjimą ir sekimą, o tai gali paspartinti konvergencijos procesą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: globalizacija, augimas, konvergencija, didelės ES ekonomikos, sektorinė ekonomikos struktūra.

Editorial correspondence:

Scholarly papers Transformations in Business & Economics
Kaunas Faculty
Vilnius University
Muitinės g. 8
Kaunas, LT-44280
Lithuania

Sitemap

Visits:

Valid XHTML 1.0 Strict